Molėtų astronomijos observatorija, etnokosmologijos muziejus
Atnaujinta: 2022 m. spalio mėn. 22 d.
MOLĖTŲ OBSERVATORIJA
Mokslui
Pagrindinė Molėtų astonomijos observatorijos paskirtis – mokslinė, tačiau Observatorija ir šalia jos įkurtas Etnokosmologijos muziejus priima svečius ir yra itin mėgstami lankytojų. Įstaigai vietą parinko ir jos statybas 1969 metais inicijavo Vilniaus universitetas. Tuo metu Vilniuje, Čiurlionio gatvėje, veikianti observatorija jau nebuvo tinkama naudoti dėl ją apsupusių išaugusio miesto šviesų, mieste įsikūrusios pramonės skleidžiamų dūmų ir keliamų dulkių. Dangaus kūnų tyrimams reikalingas tamsus dangus bei grynas ir giedras oras. Dar vienas faktorius, kuris buvo svarbus parenkant vietą naujo mokslinio objekto statybai, kad jis nebūtų pernelyg nutolęs nuo Vilniaus. Remiantis šiais kriterijais ir buvo parinkta vieta Molėtų rajone prie Kulionių kaimo. Objektas nutolęs 70 kilometrų nuo Vilniaus šiaurės kryptimi, iškilęs ant Kaldinių kalvos, 200 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Šiuo metu Molėtų astronomijos observatorija yra Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto dalis. Joje stebėjimus ir tyrimus gali atlikti visi Lietuvos astronomai. Dažniausiai tai doktorantai ir aukštųjų mokyklų studentai. Sulaukiama ir mokslininkų iš užsienio.
1991 metais įrengtas didžiausias visoje šiaurės Europoje teleskopas reflektorius, kurios skersmuo net 165 centimetrai.
Lankytojams
Saulės laikrodis įrengtas ant observatorijos sienos pietų pusėje. Visai šalia teleskopų bokštų lankytojus pasitinka dubenuotieji akmenys, tai mitologinių akmenų komplektas, kurie senovėje buvo naudoti saugoti Perkūno vandeniui, kuris tikėta turėjo gydomųjų savybių. Pastato langus puošia vitražai, kurie taip pat sukurti remiantis astronomine tematika. Vitražų autorius Bronius Bružas.
Organizuojamos ekskursijos, kurių metu gidai lankytojus supažindina su astronomijos teorija, astronomijos naujienomis iš Lietuvos ir viso pasaulio. Svečiams pristatomi teleskopai ir ypatingo grožio ir spalvų jais darytos galaktikos, ūkų, spiečių, žvaigždžių nuotraukos. Dienos metu vykstančių ekskursijų metu pademontruojamas ir didžiausias šiaurės Europoje teleskopas, juo galima stebėti Saulę, kurioje jau matosi pirmosios naujojo aktyvumo ciklo dėmės.
Populiariausios ekskursijos į Molėtų observatoriją – naktinės. Jos metu svečiai gali naudotis ekskursijoms skirtu teleskopu, kuriuo stebimi įdomiausi tuo metu matomi dangaus objektai. Kuriuos objektus galima stebėti priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų. Taip pat ekskursijos dalyviai, pasinaudojant astronominiu lazeriu, supažindinami su naktiniu dangumi, ryškiausiomis žvaigždėmis bei žvaigždynais. Apsilankymas naktinėse ekskursijose yra pakankamai komplikuotas, kadangi svečiai turi registruotis iš anksto, kartais net dvi savaitės iki atvykimo. Tačiau ir užsiregistravus ir gavus vietą ekskursijoje, negali būti tikri, jog pamatyti naktinį dangų teleskopu pavyks. Viskas priklauso nuo oro sąlygų, dangus turi būti giedras, o prognozuoti kelioms savaitėms į priekį neįmanoma.
Išsamią informaciją apie ekskursijas, laikus, kainas ir registraciją į jas galite rasti Observatorijos interneto svetainėje
ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUS
Muziejuje rengiamos ekskursijos, edukacijos, naktinės programos, paskaitos, įvairūs renginiai. Į kai kurias eskursijas reikalinga registracija.
Siūlomos šios ekskursijos:
- Etnokosmologija. Ryšiai su kosminiu pasauliu (reikalinga registracija).
- Ekskursija lauke (reikalinga registracija).
Edukacijos:
- Saulės stebėjimai.
- Edukacinė programa muziejaus edukacinėje klasėje.
- Edukacinė programa muziejaus lauko ekspozicijoje.
- Išvykstamieji edukaciniai užsiėmimai.
Naktinės programos:
- Prie 40 cm teleskopo (reikalinga registracija).
- Prie 80 cm teleskopo (reikalinga registracija).
- Astrofotografija (reikalinga registracija).
- Vakarinė Programa (reikalinga registracija).
Išsamią ir atnaujintą informaciją apie muziejaus programas, registraciją į jas rasite Etnokosmologijos muziejaus interneto svetainėje.
ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJAUS ISTORIJA
Muziejaus prigimtį puikiai iliustruoja jo pavadinime esantis žodis, sudarytas iš dviejų žodžių junginio etnokultūra ir kosmologija. Ne be reikalo 1970 metais etnokosmologijos muziejaus idėjos sumanytojai buvo du mokslininkai. Tuometinis Astronomijos observatorijos personalo vadovas Gunaras Kakarasir Puslaidininkių fizikos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Libertas Klimka. Pastarasis buvo didelis etnokultūros entuziastas. Sujungę jėgas mokslininkai rado sąsajas tarp etnologijos ir dangaus kūnų, lietuvių tautos sąsajas su dangumi ir jo kūnais (Saule, Mėnuliu ir žvaigždėmis). Tai buvo etnokosmologijos ištakos. Prie minėtų mokslininkų idėjomis prisijungė ir dar vienas fizikas, vėliau tapęs habilituotu filosofijos mokslų daktaru – Algimantas Krikštopaitis. Subrandinta idėja kuriam laikui nugulė į stalčių.
1978 metais atsirado pirmosios muziejaus užuomazgos, kuomet viename observatorijos teleskopo bokšto aukšte buvo atidarytas visuomeninis muziejus. Muziejuje pagrindiniai eksponatai buvo senieji teleskopai, tačiau šalia jų atsirado ir pirmieji etnokultūriniai eksponatai. Jie vienaip ar kitaip atspindėjo lietuvių tautos ryšį su Dangaus kūnais.
1990 metais buvo įsteigtas atskiras Etnokosmologijos muziejus. Jis buvo atskiras ekperimentinės laboratorijos „Eksma“ padalinys. Vėliau keitėsi muziejaus steigėjas ir pavadinimas. Steigėju tapo Kultūros ir švietimo ministerija, o naujasis muziejaus vardas buvo Etnokosmologijos centras. Su laiku muziejus perėjo Kultūros ministerijos žinion ir susigrąžino senąji pavadinimą.
2003 metais laimėjus Europos sąjungos programų parama, buvo išrinkta muziejaus architektūrinė idėja.
2007 – 2008 metais atlikta muziejaus rekonstrukcija, kurią finansavo Europos sąjunga.
2008 metų lapkričio mėnesį buvo priimtos pirmosios ekskursijos. Muziejus tapo itin populiarus ir lankytojų skaičius vis augo.
Kontaktai, informacija
- Artimiausias vandens telkinys
- Ežeras Želvos
- Adresas
- Žvaigždžių g. 10, Kulionių k., Čiulėnų sen., Molėtų rajonas Žemėlapis
- Telefonai
- +370 615 20688; +370 602 18553
- Tinklalapis
- https://etnokosmomuziejus.lt